
Psalmynas 137 1 Prie Babilonijos upių ten mes sėdėjome verkdami, Ziono kalną atsiminę. 2 Ant to krašto tuopų pakabinome savo arfas, 3 nes mus į nelaisvę išvariusieji ten liepė mums giedoti, mūsų engėjai vertė mus džiūgauti, sakydami: „Pagiedokite mums Ziono giesmių! 4 Kaipgi galime mes giedoti VIEŠPATIES giesmę svetimoje žemėje? 5 Jeruzale, jeigu tave užmirščiau, tenuvysta mano dešinė! 6 Teprilimpa man liežuvis prie gomurio, jei apie tave negalvočiau, jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau! 7 Atsimink, VIEŠPATIE, ką darė edomiečiai tą dieną, kai Jeruzalė buvo paimta, kai jie šaukė: „Griaukite! Išgriaukite ją iš pamatų! 8 O tu, dukra Babilone, griovike! Laimingi bus, kurie atmokės tau už mums padarytą pikta! 9 Laimingi, kurie paims tavo mažylius ir tėkš juos į uolą!
dennis
brown
rivers
of
babylon
psalm
Ras
Tafar
Haile
Selassie
vergija
hebrajai
afika
Etiopija
Ethiopia
Jerusalem
Lietu